- skriaudus
- 1 skriaudùs, -ì adj. (4) Š
1. Rtr, Ser, DŽ, BŽII10, NdŽ darantis skriaudą, neteisingas: Skriaudūs įstatymai rš. Skriaudūs sąžinės laisvės varžtai rš.
skriaudù n.: Man skriaudù dirbt už visus Dkš. Žmonėm labai skriaudù Aps. skriaũdžiai adv.: Kryžiokai skriaudžiai išplėšia mūsų pačias prš.2. Ser, NdŽ, DŽ1 graudus, gailus, sielvartingas: Skriaudžiù balsu suvaitojo miške Šd. Sukukuočia skriaudžiù balsu (d.) Kp.skriaudù n. DŽ1: Nebekalbėk, ba jam da skriaudžiaũ bus Ob. Man skriaudù, kad mane vaikai į ašaras įmetė Dkš. Lyg skriaudù žmogu darosi Smn. Neimsiu, skriaudù bus Rmš. Argi ne skriaudu matyti savo tėvynę apleistą? TS1896,11(Vaižg). ^ Jaunam skriaudù mirt, o senam vargas gyvent Ad. skriaũdžiai adv.: Tėvai, pasižiūrėję į kits kitą, skriaũdžiai apsiverkė BM143(Pkr). Labai skriaũdžiai verkė (d.) Šd.3. SD26 [i]šiurkštus, šiurpus.skriaudù n.: Skriaudu, rupu, kraupu SD26.4. žvarbus, skaudus: Šiurkštus vėjas pučia – vis mane užkliudžia; skriaudus lietus lyja – vis mane užlyja LTR(Pnd).
Dictionary of the Lithuanian Language.